Kaip liautis nerimauti dėl ateities?
Iš kur kyla nerimas?
Nerimas kyla ne dėl galvojimo apie ateitį, o dėl noro ją nuspėti ir kontroliuoti. Tai natūralu: mūsų smegenys yra išalkusios tikslumo ir konkretumo, todėl naujoves dažnai suvokiame kaip grėsmę.
Pavyzdžiui, kai susiduriame su nauja situacija, perdėtai galvojame apie įvairiausius scenarijus ir imamės veiksmų, kad pasiruoštume blogiausiam. O kitą dieną pastebime, kad blogiausia, dėl ko nerimavome- neįvyko. Bet juk visa naktį negalėjome sumerkti akių ir kūne tarsi užvirė kraujas.
Psichologai tai įvardija kaip ,,nežinomybės netoleravimą'' ir sulygina su alergija. Juk jei būtumėte alergiškas riešutams ir suvalgytumėte gabalėlį pyrago kuriame jų yra- galėtumėte rimtai susirgti (nors kiti juos valgo saujomis). Taip pat yra ir su nežinomybės netoleravimu, kuris skatina chroniškai nerimauti dėl ateities ir už kiekvieno kampo matyti grėsmes.
Kaip sau padėti?
Svarbu ugdyti smalsumą, skatinti save patirti nežinomybę ir mėginti suprasti, kad esate tam pajėgus/i.
Įžvelkite ir teigiamą nežinomybės pusę: labai tikėtina, kad praeityje jau susidūrėte su nemažai nežinomų situacijų. Galbūt susipažinote su naujais žmonėmis, kurie vėliau tapo geriausiais jūsų draugais, pakeitėte gyvenamąją vietą, pradėjote naujus mokslus ar leidotės į kelionę be tikslaus plano, bet tai buvo neįkainojama patirtis.
Svarbu nepamiršti, kad kokybiškas miegas, sveika mityba, sportas bei reguliarus atsipalaidavimas turi didžiulę įtaką streso bei nerimo mažinimui.
Jeigu vis tik patiriate ilgalaikį nerimą ir nežinote ką su tuo daryti, yra specialistai, kurie gali jums padėti. Kognityvinė elgesio terapija yra viena iš terapinių krypčių, padedanti lengviau atpažinti ir valdyti nerimą.