Nesėkmės darbe, skaudūs mylimojo žodžiai ar nepasiteisinusios viltys- su įvairiomis nuoskaudomis esame susidūręs kiekvienas. Vienas pamiršti lengva, kitas- sudėtinga. Ką daryti, jei tie jausmai mus persekioja ir kaip nuo jų išsivaduoti?
Pasirodo, kaip ir visi jausmai, nuoskaudos mums taip pat reikalingos ir turi savo funkciją. Taigi, jų nederėtų neigti ar bandyti kažkaip kitaip užglaistyti- svarbu jas atpažinti, pripažinti ir galiausiai mokytis paleisti. Psichologės, psichoterapeutės Viktorijos Ožogovos nuomone, nuoskaudos yra natūrali kiekvieno žmogaus išgyvenimų dalis. Jos mums parodo, kad kas nors (vienas ar kitas žmogaus žodis ar poelgis) neatitinka mūsų vertybių, pasaulio matymo, lūkesčių. ,,Kad ir kaip būtų, labai svarbu visas mums kylančias emocijas pripažinti ir normalizuoti- mūsų jausmai niekada nekyla be priežasties, jie visada yra žmogiški, net jeigu nėra malonūs. Mūsų vidiniai išgyvenimai parodo, kas mums yra gyvenime svarbu, kokios yra mūsų vertybės ir viltys’’, - pabrėžia specialistė.
Visgi jei tos nuoskaudos veikia mūsų vidinę būseną, santykius su aplinkiniais ar kaip nors kenkia mūsų sveikatai, labai svarbu tai pastebėti ir pripažinti. Tokiu atveju reikėtų įsivertinti ir pasvarstyti, kokios situacijos iš praeities gali būti susijusios su dabartinėmis mūsų patiriamomis emocijomis. ,,Tam gali padėti psichologai ar psichoterapeutai, kurie specializuojasi traumų, kognityvinės elgesio terapijos ar kitose srityse. Taip pat yra tam tikrų praktikų bei ritualų, kuriais galima pagerinti savo vidinę būseną’’,- teigia psichologė. Jei turite įsisenėjusių nuoskaudų ir norite jų atsikratyti, V. Ožogova pirmiausia pataria paklausti savęs, ar tos nuoskaudos šiandien turi kokios nors įtakos mūsų gyvenimui. Jei ne, galbūt tų dalykų net neapsimoka kapstyti ir verčiau gyventi šia diena, orientuotis į dabartį bei ateitį?
Skirtingi nuoskaudų veidai
Kaip suprasti, kad turime nuoskaudų? Kaip jos pasireiškia? Anot V. Ožogovos, kalbėti apie nuoskaudas galime keliais lygmenimis. Pirmiausia nuoskaudos apsigyvena mūsų galvoje- turint nuoskaudų galima pastebėti gyvenant užburtame neigiamų minčių rate. Tos mintys nuolat persekioja, neleidžia atsipalaiduoti ar susikaupti. ,,Kartu galime išgyventi tam tikras emocijas- pyktį, liūdesį, nusivylimą, kaltės jausmą, vidinį pasipriešinimą. Taip pat apie tuos jausmus gali išduoti ir tam tikri kūno pojūčiai- dažnai tai gali reikštis jaučiama įtampa kaklo, pečių srityse, galvos skausmu, diskomfortu pilve bei žarnyne. Kalbant vaizdingai nuoskaudas galima pavadinti užspaustais energijos taškais, kuriuose kaupiasi nemaloni įtampa. Nuoskaudos pasireiškia ir per mūsų veiksmus- vienaip ar kitaip reiškiamą nepasitenkinimą, piktas replikas, susierzinimą dėl tam tikrų dirgiklių ir pan. Gali būti, kad apie nuoskaudas byloja ir mūsų tyla ir kito žmogaus vengimas, kartais parodantis žmogaus nesugebėjimą išreikšti savo jausmus arba galbūt ribotą gebėjimą juos suprasti. O galbūt žmogus tiesiog baiminasi būti atstumtas ar nesuprastas, jei atvirai išsakys tai, kaip jis iš tikrųjų jaučiasi’’, aiškina psichinės sveikatos specialistė.
Kiti žmonės- mums veidrodis
Gyvenime pasitaiko nemažai situacijų, kai kiti mus nuvilia, pameluoja, nepateisina mūsų lūkesčių ar elgiasi taip, kas prieštarauja mūsų įsitikinimams. Tačiau pasak psichologės, svarbu neskubėti dėl savo nuoskaudų kaltinti kitų ir suprasti, kad kiekvienas esame atsakingas už savo veiksmus bei emocijas. ,,Sutikite, mes galime leisti kitiems sugadinti mums dieną, bet lygiai taip pat galime nesuteikti jiems tokios galios. Tai galime padaryti prisiimdami atsakomybę už savo jausmus ir pasirinkdami, kaip norime sureaguoti į vieną ar kitą gyvenimo situaciją, į kieno nors komentarą ar poelgį’’,- dėsto psichologė. Pasak pašnekovės, kiti žmonės yra tarsi mūsų sielos veidrodis, kuriame atsispindi mūsų vidiniai išgyvenimai, traumos, kurios iki tol nebuvo spręstos. Kiekviename santykyje mums kas nors iškyla į paviršių ir tada galvojame, kad tai- kitų žmonių kaltė, nors kiekviena nuoskauda gali parodyti ir vidinius mūsų skausmus, neišspręstas problemas ar neišgyventus jausmus. Tad kartais reikėtų nesišalinti visa tai mums primenančių žmonių, gal net jiems padėkoti, kad padeda mums geriau pažinti save ir augti kaip asmenybėms’’, svarsto psichologė.
Galbūt tik asociacija?
Reaguodami į įvairias situacijas dažniausiai naudojamės mums įprastais išmoktais ar įgytais elgesio modeliais. Būtent todėl reakcijos į vieną ar kitą įvykį gali atspindėti praeityje išgyventą patirtį, kuri asocijuojasi su tam tikrais nemaloniais jausmais. ,,Jei pažvelgtume plačiau, dabartinė mūsų situacija gali būti visai kitokia, ir kito žmogaus ketinimai gali būti visai nekalti, tik mes juos intepretuojame savaip ir priimame neigiamai. Tad vėl reikėtų atsigręžti į save ir pagalvoti , kodėl mums kyla toks didelis pasipriešinimas, kodėl kito žmogaus jausmai kelia tokį didžiulį stresą?’’- klausia V. Ožogova. Už to, pasak psichologės, gali slypėti daugybė dalykų. Galbūt ši situacija primena jums atvejus, kai kas nors iš jūsų pasityčiojo, o gal akimirkas, kai jautėtės nevisavertis, patyrėte didžiulę gėdą? ,,Pavyzdžiui, jei būdamas vaikas neturėjote gerų drabužių ir mokykloje sulaukdavote dėl to komentarų, jautėtės menkesnis ar prastesnis už kitus, tai net būdamas suaugęs, kam nors gal visai nekaltai pakomentavus jūsų aprangą, galite sureaguoti labai jautriai’’, atkreipia dėmesį pašnekovė.
Kalbėtis būtina
Jaučiant bet kokią nuoskaudą, susijusią su kitu žmogumi, psichologė pataria apie tai su juo pasikalbėti, o ypač- jei tą santykį vertinate ir branginate. Pasak V. Ožogovos, reikėtų konkrečiai ir aiškiai įvardyti kitam žmogui savo jausmus: ‘’Aš jaučiu pyktį ar nusivylimą.’’ Ne ,,tu mane supykdei’’ ar ,,tu esi blogas’’, bet ,,aš jaučiu pyktį dėl tam tikro tavo poelgio’’, taip prisiimant atsakomybę už savo jausmus, o ne perkeliant ją kitam. ,,Taip, galbūt kito žmogaus poelgis buvo ne toks, kokio tikėjomės, galbūt jis nepateisino jūsų lūkesčių, bet tai nereiškia, kad su tuo žmogumi išvis nereikėtų bendrauti. Juk visi esame skirtingi, skirtingai ir pasaulį matome. Tad reikia mokytis pažiūrėti į situaciją plačiau’’, teigia psichologė.
Kaip derėtų kalbėtis? Pirmiausia psichologė pataria, ko nedaryti- nepulti žmogaus, jo nekaltinti, nes jis iškart įjungs gynybinį rėžimą ir taip užtrenksime duris bet kokiam problemų sprendimui bei tarpusavio komunikacijai. ,,Visų pirma siūlyčiau paklausti kito žmogaus, kada jam būtų patogiau apie tai pakalbėti. Galbūt jūs esate tam pasiruošęs, o jis- ne. Galima paklausti, ar dabar tinkamas metas, ar yra geresnis laikas atviram dialogui. Tą pokalbį būtų gerai pradėti iš neutralios pozicijos, parodant, kodėl mums svarbu apie tai pasikalbėti: ,,Pastebėjau, kad tai veikia mūsų santykius, tad norėčiau apie tai pasikalbėti ir daugiau klausytis, leisti kitam žmogui išsakyti savo poziciją, net jeigu ji mūsų netenkina. Svarbu turėti kantrybės, duoti laiko kitam, parodant, kad ne tik klausomės, bet ir girdime. Galbūt vieno pokalbio neužteks, bet tai tikrai bus gera pradžia’’, pataria V. Ožogova.
Sunku ir išgyventi, ir pripažinti
Kodėl esame linkę nuoskaudas nešiotis? Kodėl jas taip sunku paleisti? Pasak V. Ožogovos, problema ta, kad ilgainiui nuoskaudos gali augti ir kauptis. Be abejo, visa tai atima iš mūsų energiją ir gyvenimo džiaugsmą. ,,Dažniausiai esame linkę tuos nemalonius jausmus ilgai nešiotis, nes tiesiog neturime emocijų valdymo, savireguliacijos įgūdžių. Tvarkytis su šiais dalykais mūsų nemokė nei tėvai, nei mokytojai. Dauguma žmonių nė nepripažįsta, kad turi nuoskaudų- dėl tam tikrų įsitikinimų, principų, kartais- ir dėl nuolankumo trūkumo’’,- pastebi psichologė. Anot specialistės, įprastai sąmoningi, atsakomybę už savo jausmus suvokiantys žmonės savyje nuoskaudų itin ilgai nelaiko. Jie neužstringa tose nepatogiose emocijose ilgam ir tiesiog gyvena savo gyvenimą nesigręžiodami į praeities įvykius. Tačiau jei tai- itin didelės, įsisenėjusios nuoskaudos, ilgai laikytos savyje, gali reikėti ilgalaikio darbo su savimi ar specialistų pagalbos.
Vienas esminių dalykų, kuris padeda tas nuoskaudas išgyventi, yra atsigręžimas į save, dėmesys sau, nes pernelyg susitelkdami į nuoskaudas, užuot skyrę dėmesio sau, iššvaistome galybę energijos. ,,Paklauskite savęs, ką galite padaryti dėl savęs, kaip galite savimi pasirūpinti. Kartais tai- paprasčiausi dalykai: puodelis arbatos, pasivaikščiojimas, raminanti muzika, karšta vonia, kalbėjimas su artimaisiais ar kiti dalykai, kurie padeda nusiraminti. Kai nurimstame, praturtiname sielą gera energija, atsiranda resursų racionaliai spręsti gyvenimo klausimus bei problemas. Yra įvairių meditacijų ir sąmoningumo praktikų, skirtų priimti bei paleisti nuoskaudas bei kitas emocijas. Galiausiai svarbu suprasti ir tai, kad mes neturime gyvenime visiems įtikti ir patikti, tad svarbu atsirinkti, su kuo bendraujame, ar mus tenkina vieni ar kiti gyvenimo santykiai. Kartais gali prireikti ir pagalbos iš šalies, ypač jei su žmogumi, kuriam jaučiate nuoskaudą, ryšys yra nutrūkęs, o gal to žmogaus jau nebėra šiame pasaulyje’’, -teigia V. Ožogova.
Kontroliuojame tik savo jausmus
Ką daryti, jei mūsų artimas žmogus turi polinkį itin lengvai įsiskaudinti? Ar su juo reikėtų kažkaip kitaip bendrauti? Psichologė įsitikinusi: jei žinome, kad žmogaus yra jautrus ir linkęs daug ką priimti asmeniškai, galime bendrauti švelniau, atsakingiau parinkdami žodžius, tačiau jo jausmai yra jo atsakomybė. ,,Su jautriai reaguojančiu žmogumi galima tiesiog pasikalbėti ir paklausti, kokios temos jam yra jautrios ir ką galime padaryti, kad neužgautume jo jausmų. KIta vertus, viską numatyti iš anksto yra tiesiog neįmanoma, todėl reikėtų pripažinti, kad konfliktai ir nuoskaudos yra kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, tad galbūt verta leisti sau juos patirti ir iš jų pasimokyti. Bet kuriuo atveju visada naudinga prisiminti: kiekvienas esame atsakingas už savo emocijas ir jas galime kontroliuoti. Dažnai darome klaidą prisiimdami atsakomybę už kitų jausmus, bandydami juos pakeisti, ,,pagydyti’’, bet mes negalime kontroliuoti nei kito asmens emocijų, nei reakcijų. Tad jei žmogus turi polinkį dažnai įsiskaudinti, jis turi suvokti ir pripažinti tai pats’’,- pokalbį baigia psichologė.
